Teoriškai pasirinkimą turi. Ir pasirenka savo nuomone geresnį. Iš dalies taip, tai yra egoistiška, nes žmogus taip atsikrato nuolatinio nepakeliamo skausmo. Iš kitos pusės, jis vis tiek dažniausiai nesijaučia reikalingas arba mano, kad tik skaudina kitus. Ir tikrai nepavadinčiau savižudybės lengviausiu keliu.
Vaistai veikia. Bet veikia neteisingai. Tiesiog užmigdo smegenis. Ar čia išeitis? Nemanau. Man bent jau tai nebuvo išeitis.
O terapija... Jei žmogaus įsitikinimai neleis jam atsivert, tada nepadės. Be to reikia tikrai gero psichologo. Teko susidurt su 4, 2 buvo totalus fail, vienas šiaip kažkuo atgrasus ir tik iš vienos buvo kažkiek naudos. Bet ir tai tie vizitai buvo žiauriai nemalonūs ir nelaukiami. Nežinau. gal kažkam ir padeda. Bet ne visada įmanoma užkabinti ir išrauti problemos šaknį.
Tai sutrikimas. Nesutinki ir su tuo? Sutinku, kad savižudžio artimiesiems, pasaulį suvokiantiems kitaip, savižudybė panaši į egoistišką gestą. Bet kaltint žmogų už tai, kad serga... na nežinau, neteisinga
Ne iš didvyriškumo taip daroma, o dėl to, kad jaučiasi taip, jog artimiems ir mylimiems žmonėms kelia tik liūdesį ir skausmą. Jaučiasi našta. Dėl to jaučiasi nereikalingi it kokie parazitai. kaltės jausmas tokiu atveju ir priverčia nusižudyti. Bet čia galima sakyti tik problemos pasekmė paimta.