Kai parkrito pirmą kartą, atrodė visiška vaidybą, todėl ir juokėmės.. Bet kai atsistojo ir antrą kartą parkrito, nemačiau bare nei vieno nežvengiančio iš jo ! Už LIETUVĄ!!!
Esu simpatiška, baigiau aukštają ir turiu darbą. Myliu savo vyrą, ir esu mylima. Abu uždirbame sostinėje apie šešis tūkstančius, esame laimingi. Dabartį susikūrėme patys, praktiškai nuo nulio. Kai susipažinom abu buvome studentai, per savaitę tiek jis tiek aš gyvendavau už varganus 50-70lt. Sugebėjo jis man ir gėlių nupirkti, ir aš jį pasveikinti esant progomis. Laukiuosi 3 mėnuo dvynukų ir susilaukiam didelio palaikymo iš artimųjų. Svarbiausia gyvenime yra išsirinkti tinkamą žmogų, ir dėti pastangas į tai, ko tu sieki. Nėra neįmanomų dalykų, yra tik mažai noro turėti tai. Jokie pinigai, joks klyno dydis netūrėtų tavęs varžyti siekti norimo tikslo. O tie kurie galvoja, kad svarbiausia pinigai, tegu neieško panelės autobosų stotyje, ir išvengs šio keblumo. p.s. dažniausiai piniginės storis kompensuoja kitos vietos trūkumą, tai vietoje panelės pirkimo, nusipirkt keletą vingių ant smegenėlių.