
Buvo ir man... Sėdžiu su klasioke, kalbu, matau už manęs bobutė, aš taip: gal sėst norit? - Ne ne, sėdėk, man netoli. Sėdžiu, kalbu toliau, kita iš nugaros: kaip jautiesi sėdėdamas ne savo vietoj? Ir deja susilaikiau ir nepasakiau "patogiai, dėkui, kad pasiteiravot". Tada užleidau ir pradėjo ta, kuri leido sėdėt ir ta, kuri atsisėdo kapotis tarpusavy, kad mat visų neturiu klausinėt, o kitą įsitikinus, kad reikia stotis man iškart...