#34 Tai va va. Turim krūvą žmogelių, kurie patys piršto dėl savo bei kitų ateities pajudinti negali ir laukia, kol iš dangaus dovana nukris.

Beje, tu tik patvirtini mano žodžius... Palikuoniai išverstaskūrių, pardavusių Lietuvą vardan gardesnio kasnelio, linkę niekinti tarpukarį ir net patys patiki teiginiais, jog jei nebūtų komunistai pagelbėję, tai Zimbabvės lygio ekonomiką turėtume...

Aha, mano giminaičių lavonai sumesti į krūvą miestelio centre, apkandžioti žvėrių po žiemos buvo atrasti medkirčių . Nereikia čia lia lia. Senelių iš vienos pusės šeima išbuožinta buvo, SIbiro "sanatorijose" dešimt metų praleido. Kita senelė į buožių kategoriją nepapuolė, teko ir gyvuliukus paganyti, bet kažkodėl labai šiltai atsiliepia apie smetoninius laikus, laukuose aidinčias dainas, tikro lietuviško kaimo dvasią ir ne viskas pinigėliais gyvenime matuojama, kolega :)

Ir apie "nebūtų turėję". Na, kam taip nusišnekėti? Gal tamsta nežinot, kokia buvo Lietuva po I pas. karo? TIkriausiai taip, kitaip taip nešnekėtume. Tas kelias, kurį pavyko nueiti per 20 metukų, buvo vertas pasididžiavimo, buvo įkurti Lietūkis, Pieno centras, Maistas - įmonės, padėjusios ūkininkams savo produkciją eksportuoti į užsienį. O kad žemės ūkis tarpukario metu atsistojo ant kojų - net nerverta šnekėti. Atsistojo ir pramonė. Po rusų okupacijos beveik neegzistavusi užsiaugino raumenukus ir net produkcijos už ketvirtadalį BVP vertės prieš II pas. karą pagamindavo. Monetarinės politikos koordinatoriai taip pat pasirinko teisingus žingsnius, Jurgutis litą sugebėjo padarti viena stabiliausių valiutų. Kiek intelektualai - PATI SVARBIAUSIA tautos dalis pastūmėjo Lietuvos kultūrinį gyvenimą į priekį. Žodžiu, buvo padėti svarbūs pamatai tolimesniam progresui. Turėjom problemų, bet jų turi bet kuri nauja valstybė, nauja pilietinė visuomenė, tačiau jos buvo išsprendžiamos. Danija tais laikais buvo praktiškai identiška Lietuvai ekonominiu požiūriu, kur jie vystydamiesi savo nuožiūra dabar yra ir kur mes? Be to, nereikia užmiršti nepataisomos sovietinės santvarkos žalos: iniciatyvumo, savarankiškumoužgniaužimos, šabloninio mąstymo įdiegimo ir t.t. Galima tęsti ir tęsti. Vienaip pažiūrėjus,režimas atnešė ekonominės naudos, bet reikia lyginti su alternatyvomis: būtume turėję progą kurti ekonomiškai racionalų ūkį, pagrįstą turimais ištekliais, tvarų, neprimestą dirbtinai. Dabar, ačiū Dievui, vėl turime tokią progą kurti savo valstybę, ateitis parodys, ką sukursime šį sykį.

31-asai Ačiū už gerą juoko dozę! O gal pasišlykštėjimo, kartais net sunku pasakyti. Partizanavo daugiausiai VALSTIEČIAI, t.y. valstiečių sūnūs, intelektualai, dažnai taip pat kilę iš kaimo, su tėvų palaiminimu. Kodėl vyrai kovojo dėl tos "vargingos" Lietuvos? Kodėl net ne vien pasiturintys ūkininkai, bet ir visiški varguoliai paremdavo partizanus, nors tvarka jiems palankesnė buvo diegiama, t.y. jie neturėjo ko prarasti? Kodėl? Ptfu, ta sovietinė propaganda... Buožės tautos priešais pavirto... Nors kas tai yra praktiškai - šaunus, iniciatyvus, darbštus ūkininkas, t.y. tikras tarpkukario Lietuvos pasididžiavimas. Išprievartavo sovietai Lietuvos kaimą, gamtą ir tiek, neleido jam vystytis sava vaga.

Tadai, nieko nesiplėsiu, tik pacituosių tikrą lietuvį - Lionginą Baliukevičių - Dzūką, puikiai parodo, iš kur išverstaskūrių tiek Lietuvoje po pokario priviso: "Geriausia tautos dalis kovoja ir miršta arba baigia savo dienas ištrėmime ir kalėjimuose. Kovoja visi idealistai, graţiausias tautos ţiedas, nebijąs uţ savo tėviškę galvą paguldyti. Kovoja ir ţūsta, nes nėra kovos be aukų, lygiai kaip nėra laisvės be kovos ir pasišventimo. Lieka bailiai, pataikūnai, girtuokliai, bevaliai bolševikinio aparato klapčiukai, kombinatoriai, veidmainiai... Šie lieka visi. Tik ne visi liks tie, kurie kovojo uţ tėvynę ir visų likusiųjų gyvybę..." Kokie tėvai, tokie ir vaikai...

Kaip galima, tokį trumputį sakinį rašant, tiek klaidų padaryti? :D