Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad: Man jau yra 18 metų. Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
#5 ir galvoji kažkas švaistys savo laiką tai skaitydamas?
Anonimas
5876
#5 ne nu tu rimtai durnas, jei nedasyla, tai cia norejau pasakyt kad Lietuvoje miestas yra kaimas tik didesnis, ir sita demo sukuriau tik todel kad tokie asilai kaip tu visus kaimieciais vadina jei kas nepatinka, tarytum tai reikstu jog kaimieciai kazkokie atsilike, o taip toli grazu nera, bet jei tu is kaimo tai pripazystu savo demo kad ji FAIL
nieko cia panashaus... kaip matau uploaderis visishkas idijotas nemates miesto net... kurwa miestas daug kuom skiresi...Per analizuojamą laikotarpį kaimo gyventojų mirtingumas buvo didesnis negu miesto gyventojų (3pav.). Kaimo gyventojų mirtingumo pagal amžių kreivė, palyginti su miesto gyventojais, turi du aiškius pikus. Pirmasis - didesnis vaikų mirtingumas iki 5 metų (0 - 4 metų imtinai). Tuomet kaimo gyventojų mirtingumas buvo 1,5 - 2 kartus didesnis negu miesto gyventojų. Antrasis pikas prasideda nuo 15 metų amžiaus ir baigiasi ties 29 metų riba; kaimo gyventojų mirtingumas daugiau nei du kartus didesnis už miesto gyventojų mirtingumą. Kaimo ir miesto gyventojų skirtumus nagrinėjome dviem laikotarpiais 1970-1974 m. ir 1990-1994m. Pastebėjome, kad - 1970-1974 m. subrendusių 45-64 m. kaimo gyventojų mirtingumas buvo mažesnis negu miesto gyventojų, tačiau ilgainiui jis vis didėjo ir 1990-1994 m. visų amžiaus grupių kaimo gyventojų mirtingumas buvo didesnis. Įdomu tai , jog 1990 - 1994 m. mažesnis buvo tik 20-29 m. vyrų mirtingumas.Analizuojant išvengiamą mirtingumą pagal gyvenamąją vietovę, paaiškėjo, jog 1970 - 1990 m. kaimo gyventojų mirtingumo mažėjimo tempas nuo ligų, kurias buvo galima išgydyti, buvo du kartus lėtesnis, o nuo ligų, kurių profilaktika aiški, du kartus greitesnis.
Duomenų analizė penkmečiais parodė, kad 1970 - 1974 m. standartizuoti miesto ir kaimo gyventojų mirtingumai nedaug skyrėsi (miesto - 409, kaimo - 453, santykis - 1,1). Kitus du penkmečius miesto ir kaimo gyventojų mirtingumas nuolat didėjo, tačiau skirtingais tempais. 1985-1989 m. tiek kaimo, tiek miesto gyventojų mirtingumas sumažėjo, tačiau dabar kaimo gyventojų mirtingumas viršijo miestiečių mirtingumą (mirtingumo rodiklių santykis - 1,3). Didesnis kaimo gyventojų mirtingumas buvo stebėtas ir 1990-1994 m.
Miesto ir kaimo gyventojų mirtingumo pagal atskiras patologijas dinamikos analizė atspindėjo bendrąsias išvengiamo mirtingumo tendencijas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į labai padidėjusį per pastarąjį penkmetį kaimo gyventojų mirtingumą nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų, per ketvirtą penkmetį - padidėjusį mirtingumą nuo hipertenzinės ligos ir smegenų kraujotakos sutrikimų bei per pastaruosius tris penkmečius didėjantį mirtingumą nuo plaučių piktybinių navikų (4 pav.). Ir kaimo ir miesto gyventojų mirčių nuo bronchinės astmos skaičius per du dešimtmečius buvo beveik vienodas. Tačiau per kitus penkmečius kaimo gyventojų šis rodiklis labai išaugo. Pažymėtina, jog miesto gyventojų mirtingumas nuo kepenų cirozės buvo tris kartus didesnis per pirmąjį penkmetį, o per paskutinįjį penkmetį skyrėsi tik 1,3 karto. Kaimo gyventojų mirtingumas dėl transporto įvykių buvo nuolat didesnis.
Lyginant pirmąjį ir paskutinįjį penkmetį, beveik du kartus padidėjo kaimo gyventojų mirtingumas nuo plaučių vėžio. Jis du kartus viršijo miesto gyventojų mirtingumą. Kaimo gyventojų mirtingumas nuo kepenų cirozės padidėjo daugiau nei tris kartus.
Anonimas
5881
#1 atsibusk zmogau, jau nebe caro ruriko laikai, senai niekas tualetu lauke nebestato
Duomenų analizė penkmečiais parodė, kad 1970 - 1974 m. standartizuoti miesto ir kaimo gyventojų mirtingumai nedaug skyrėsi (miesto - 409, kaimo - 453, santykis - 1,1). Kitus du penkmečius miesto ir kaimo gyventojų mirtingumas nuolat didėjo, tačiau skirtingais tempais. 1985-1989 m. tiek kaimo, tiek miesto gyventojų mirtingumas sumažėjo, tačiau dabar kaimo gyventojų mirtingumas viršijo miestiečių mirtingumą (mirtingumo rodiklių santykis - 1,3). Didesnis kaimo gyventojų mirtingumas buvo stebėtas ir 1990-1994 m.
Miesto ir kaimo gyventojų mirtingumo pagal atskiras patologijas dinamikos analizė atspindėjo bendrąsias išvengiamo mirtingumo tendencijas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į labai padidėjusį per pastarąjį penkmetį kaimo gyventojų mirtingumą nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų, per ketvirtą penkmetį - padidėjusį mirtingumą nuo hipertenzinės ligos ir smegenų kraujotakos sutrikimų bei per pastaruosius tris penkmečius didėjantį mirtingumą nuo plaučių piktybinių navikų (4 pav.). Ir kaimo ir miesto gyventojų mirčių nuo bronchinės astmos skaičius per du dešimtmečius buvo beveik vienodas. Tačiau per kitus penkmečius kaimo gyventojų šis rodiklis labai išaugo. Pažymėtina, jog miesto gyventojų mirtingumas nuo kepenų cirozės buvo tris kartus didesnis per pirmąjį penkmetį, o per paskutinįjį penkmetį skyrėsi tik 1,3 karto. Kaimo gyventojų mirtingumas dėl transporto įvykių buvo nuolat didesnis.
Lyginant pirmąjį ir paskutinįjį penkmetį, beveik du kartus padidėjo kaimo gyventojų mirtingumas nuo plaučių vėžio. Jis du kartus viršijo miesto gyventojų mirtingumą. Kaimo gyventojų mirtingumas nuo kepenų cirozės padidėjo daugiau nei tris kartus.